Projektas „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ šių metų sausį atliko tyrimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklų bibliotekų darbuotojai ir ką jie mano apie vaikų medijų ir informacinio raštingumo (MIR) ugdymo svarbą. Iš visų Lietuvoje veikiančių 811 bendrojo lavinimo bibliotekų apklausoje dalyvavo 128 mokyklų bibliotekų darbuotojai.

Medijų ir informacinio raštingumo temos aktualumu šiandien neabejojama. Itin reikšminga ji  ir moksleiviams, kurie didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia prie skaitmeninių ekranų. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai įvardijami kaip informacinių technologijų pažeidžiama grupė, todėl svarbu mokyklos aplinkoje ugdyti MIR įgūdžius. Čia veikiančios bibliotekos gana dažnai įvardinamos kaip potenciali, saugi vieta MIR įgūdžių stiprinimui, o mokyklų bibliotekų darbuotojai – patarėjais, galinčiais supažindinti, pristatyti bei padėti ugdyti vaikų MIR įgūdžius. Tačiau šiandien dar ne kiekviena mokyklos biblioteka linkusi imtis šio svarbaus vaidmens.

Todėl asociacija „Langas į ateitį“ kartu su „Viešųjų interneto prieigos taškų“ asociacija pasitelkdamos savo ilgametę patirtį MIR kompetencijų ugdymo srityje bei įgyvendindamos projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklų bibliotekų darbuotojai ir ką jie mano apie vaikų MIR ugdymo svarbą. – „Projekto komandai buvo svarbu išsiaiškinti mokyklų bibliotekų darbuotojų patirtį bei poreikius organizuojant medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas. Todėl atlikome internetinę apklausą ir pakvietėme bibliotekų darbuotojus joje sudalyvauti“, – teigė asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Rita Šukytė.

Tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis respondentų mokyklinio amžiaus vaikų MIR įgūdžių ugdymą vertina kaip labai svarbų dalyką. Tačiau patys mokyklų bibliotekų darbuotojai dar nėra aktyviai įsitraukę į MIR įgūdžių ugdymo veiklų organizavimą mokiniams. Tik 29 proc. mokyklų bibliotekų darbuotojų nurodė, kad yra organizavę tokio pobūdžio veiklas per keletą pastarųjų metų, o didžioji dauguma bibliotekų darbuotojų (71 proc.) įvardino, kad MIR veiklų nevykdo.

Paprašius įvardinti pagrindines priežastis, kodėl nevyksta MIR veiklos mokyklų bibliotekose, paaiškėjo, jog labiausiai mokyklų bibliotekų darbuotojai pasigenda įgūdžių ir žinių MIR tema (71 proc.). Kiek mažiau respondentų nurodė šiuolaikiškų mokymosi išteklių (33 proc.) bei mokymosi programų (37 proc.) trūkumą. Respondentai sutinka, jog pastaraisiais metais išaugo poreikis mokyklų bibliotekoms aktyviau įsitraukti į MIR ugdymą, tačiau pasigenda vizijos, integralaus požiūrio, konkrečių programų, kaip MIR veiklos turėtų būti integruotos į bibliotekos darbą. Kai kuriose bibliotekose organizuojamos MIR veiklos nėra reguliarios, tai daugiau pavienės mokyklų bibliotekų darbuotojų iniciatyvos, projektinė veikla ir pan. Pabrėžiama, kad svarbu įvertinti ir bibliotekos darbuotojo užimtumą, galimybes bei pasirengimą tapti MIR švietėju vietos bendruomenėje.

Apibendrinus gautus rezultatus respondentai pripažino, jog kad MIR įgūdžių ugdymas aktualus įvairaus amžiaus moksleiviams, bet labiausiai išskyrė vyresnių, t. y. 5-12 klasių mokinius. Net 66 proc. respondentų prabrėžė saugaus elgesio internete, 63 proc. saugaus naudojimosi socialiniais tinklais, 59 proc. – kritinio mąstymo temų svarbą.

„Išsiaiškinę pagrindinius poreikius, rudenį pakviesime mokyklų bibliotekų darbuotojus išbandyti naujai sukurtą MIR ugdymui skirtą mokymų medžiagą savo mokyklose. Labai tikimės, kad šis projektas prisidės ir taps geru postūmiu mokyklos bibliotekoms aktyviau įsitraukti į MIR įgūdžių ugdymą“, – mintimis ir planais dalinosi Rita Šukytė.

Daugiau informacijos apie projektą „Medijų raštingumo stiprinimas bendruomenėse: kritinį mąstymą ugdykime kartu!“ ieškokite svetainėse www.vipt.lt; https://www.langasiateiti.lt/.

Projektą finansuoja Europos žiniasklaidos ir informacijos fondas (EMIF). Projekto socialinis partneris – Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija.